Gintarės Kūryba

Jo apie šriftus o dėl tos daleles nieko čia blogo pažiūrėk į mano darbą :D Per daug overcrosted vietuose ir kokybė žema :(

Mačiau tavo darbus, vakar.
Gerai, varau ką nors su šunimis padaryt.

Greitai įkelsiu kokių paveikslėlių.

Jeigu kam reikia galit paimt už 1 coinsą.

Čia tavo kūryba ? Tokiu googlej vien -.-

Google pilni paveiksliukai, čia apkirpti.

Na bent jau tai tada :) Bet gal geriau užrašą uždėk ,kad kasnors paskui nepavogtų...

Ir tai , Gintare , kadangi tau nuėmė avą , gali iš tų miley cyrus užsidėti : )
Panaudok savo kūrybą kur nors .

AI, čia buvo tik šiaip bandymas, rytoj (galėsiu iki pietų tik) bandysiu daryt ką nors ne taip greitai, už tai geriau.

Artimiausiu metu žadu įkelti apie 8 savo piešinius. Greičiausiai savaitgalį.

Vaiduokliai

Tęsinys

Kai mane ir vėl užrakino į kamerą aš užmigau. Tačiau po kelių minučių atsibudau ir niekaip negalėjau užmigti. Kiek pamenu kai aš patekdavau į šį pasaulį manajame neeidavo laikas. Labai tikiuosi, kad taip yra ir dabar. Nes kitaip... Tačiau mintyse nebaigiau šio sakinio, nes man toptelėjo gera mintis. Juk pirmąjį kartą tasai vaiduoklis man sakė kaip galiu sugrįžti į savo pasaulį.
Apžiūrėjau rankas, jos nebuvo surakintos, vis tiek kamera buvo labai saugi ir niekas iš jos nesugebėtų pabėgti. Aš tyliai atsistojau ir pradėjau įsivaizduoti tą antkapį. Kai jis pasirodė mano mintyse aš pradėjau skaityti užrašą ir iš 15 karto man pavyko. Aplink mane pasidarė rūkas, pūtė stiprus vėjas. Ir kai viskas prasisklaidė aš pastebėjau, kad stoviu ne įprastoje vietoje, o kažkokiame rūsyje. Ryškiai kur esi viename pasaulyje, ten atsiduri ir sugrįžęs į kitą. Šūdas. Kaip man dabar išsikapstyt? Yra kelios galimybės. Arba bandyti išsprukti iš čia pačiai, arba laukti, kol gal būt kas nors mane čia atras, arba grįžti į vaiduoklių pasaulį. Kadangi nieko nenusprendžiau atsisėdau ant grindų ir stebeilijausi į sieną. Mano galvoje kirbėjo daug minčių, bet aš negalėjau rasti tinkamo sprendimo. Vis dėl to nusprendžiau grįžti į vaiduoklių pasaulį. Atsidusau ir įsivaizdavau antkapį. Šį kart pakako paskaityti jį 10 kartų ir aš vėl atsidūriau kameroje. Niekas nepastebėjo, kad aš dingau. Jeigu jie nuspres man skirti mirties bausmę reikės kuo greičiau dingti vėl į savąjį pasaulį. Dabar, kai turėjau sprendimo būdą viskas man pasirodė labai lengva ir paprasta. Pasijutau geriau. Tuomet užmerkiau akis ir kažkaip užmigau.

Kūriu naują istoriją. Trumpas aprašymas.

Ši istorija bus pasakojama iš septyniolikmetės mergaitės perspektyvos. Jos gyvenimas nebuvo itin saldus. Kai jau pasirodė, kad ji turi viską ko jai reikia gyvenimas staiga ėmė ir apsivertė aukštyn kojom, pradėjo griūti.
Istorijoje bus ir tokių vietų, kurių realiame gyvenime nepatariu daryti. Pavizdžiui, narkotikai. Tačiau istorijoje nebus rašoma jokių, kad taip negalima daryti ir bus prirašyta, kad tai autoriaus pastaba.
Istorija pradėta rašyti šiaip, o toliau rašoma pagal sapną. *
* - Norėčiau pridurti, kad jeigu kam nors bus įdomu, koks jausmas kai žinai, kad tuoj tavo gyvenime bus beveik galas, nebeturi kur trauktis, nebegali nieko pakeisti ir tiesiog sėdi nuleidęs rankas, liūdnos mintys lenda į galvą ir tiesiog lauki savo likimo, nes žinai, jog nieko nebegalėsi pakeisti. Jeigu jums įdomu sužinoti koks tai per jausmas, patariu skaityti mano kūrinį.
Susapnavusi vienut vienutėlį sapną aš tai supratau. Be galo blogas jausmas.

Kūrinį dar tik pradėjau rašyti, ir tai dar tik juodraštiniu variantu. Dabar eisiu knisti namuose kur padėjau, nes nebepamenu. :DD O šiaip laukite mano istorijos, gan greitai manau įdėsiu ją. Gal netgi rytoj. Bent jau norėčiau jau rytoj įdėti. O sapnas žinokit tikrai buvo be galo įdomus. :)

Svečias

Perskaičiau, geras...

*** [Kol kas be pavadinimo]

Lėtai ėjau gatve. Širdyje jutau begalinį šaltį. Kai ėjau susitikti su savo geriausiu draugu jis apsisuko ir nuėjo. Supratau, kad viskas baigta. Mes buvome labai geri draugai. Šiek tiek norėjosi verkti, bet neverkiau. Nebūsiu durna, ir dėl jo neverksiu. Nevertas.
Pėdinau gatve link namų. Nesinorėjo namo, bet tuo pačiu ir norėjosi. Tad lėtai pėdinau namo.
Man 17 metų. Po 3 mėnesių bus 18 ir aš nusipirksiu atskirą butą.
Papūtė žvarbus vėjas, ir aš sudrebėjau. Buvau apsirengusi gan plonai. Berankovė žydra maikutė ir trumpas rožinis sijonas. Buvau apsiavusi žydras kojines ir baltus su raudonais dryžiais sportbačius.
Buvau garbanotų plaukų, tamsiai rudų.
Mokykla man įgriso. Nebenoriu jos lankyti. Bet manau pabaigsiu tuos kelis mėnesius, ką padarysi.
Netrukus priėjau namus, kuriuose gyvenau su mama ir tėčiu. Atsirakinau duris ir įėjau į namus. Užrakinau duris ir nupėdinau į virtuvę. Iš šaldytuvo išsitraukiau kjevo kotletą ir įsidėjusi jį į keptuvę pasišildžiau. Jam pašilus įsidėjau į lėkštę ir pasipjausčiusi svogūnų suvalgiau jį. Vėliau išploviau lėkštę ir nupėdinau į savo kambarį. Persirengiau pižamą ir išgirdau, kad atėjo SMS. Perskaičiau, bet nenorėjau atsakyti. Rašė draugė. Atsiguliau į lovą ir užmigau.

***

Atsibudau. Žadintuvas pažadino. Kaire ranka išjungiau jį ir pasiražiau. Lėtai išlipau iš lovos ir pasiklojau ją. Persirengiau vėl tais pačiais drabužiais ir apsiaviau batus. Pasiėmiau tašę ir įsimečiau į ją telefoną ir piniginę.
Tačiau tuomet man kilo viena mintis. Nusprendžiau neiti į mokyklą ir eiti pasivaikščioti. Vis dėl to neėmiau tašės ir išbėgau į lauką.
Ilgai ėjau gatvės pakraščiu, kol priėjau užmiestį ir pradėjau eiti žole. Ėjau nuleidusi gatvę žemyn. Staiga pamačiau, jog vietoj žolės vienur atsirado šaligatvis ir patraukiau juo. Galiausiai priėjau namą. Pabeldžiau, bet niekas neatidarė. Lėtai palenkiau rankeną ir atidariau duris. Buvo neužrakinta. Paskui save neuždariau durų, jeigu ką greitai spruksiu. [[:DD (Autorės pastaba.)]]
Lėtai pradėjau eiti koridoriumi, kol pastebėjau laiptus, kurie vedė kažkur žemyn. Atsargiai pradėjau jais lipti. Nulipusi pastebėjau kažkokį vyrą. Jis sėdėjo prie stalo. Ant jo gulėjo nedidėlis lagaminas, bet jis buvo nusuktas į jį. Jis pakėlė galvą ir pažvelgė į mane. Aš pasiruošiau jeigu kas greitai sprukti. Bet jis su galva parodė man į šalia stovinčią kėdę ir aš lėtai priėjusi atsisėdau į ją. Jis atsuko į mane lagaminą ir aš pamačiau kas jame yra.
- Nori? - tyliai paklausė jis.
Aš nė nemąstydama linktelėjau galvą ir jis pasiėmė vieną ten gulėjusi švirkštą. Suleido man jį į delną prie smiliaus. Toje vietoje atsirado žydras taškiukas, nes ir skystis švirškte buvo žydras. Tą patį jis padarė ir su dviem geltonais ir vienu rožiniu skysčių švirkštais. Tuomet jis palydėjo mane į lauką ir nulindo kažkur gilyn į namą. Aš lėtai pradėjau eiti šaligatviu ir galiausiai šaligatvis baigėsi ir aš pradėjau eiti žole.
Mama mano šiam poelgiui tikrai nepritartų. Jei aš grįšiu namo ji supras.
Tad aš patraukiau namo ir tik pasiėmiau tašę ir kepurę su snapeliu, žalios spalvos ir įšėjau iš namų. Patraukiau į netoliese esantį viešbutį. Užsisakiau kambarį ir nuėjusi į jį atsiguliau į lovą. Žinojau, jog rytoj privalėsiu vėl grįžti pas tą vyrą. Dabar būsiu priklausoma nuo narkotikų. Bet man savotiškai tai patiko. Aš užmerkiau akis ir užmigau.

Labai lauksiu komentarų! :)

Svečias

Man tokios knygos ir istorijos nelabai patinka. Nežinau. Rašai tu puikiai, bet vistiek nesinori man tokių skaityt. :[

Kodėl!?
♥Susiranda ir už pakarpos paėmusi paklausia. :DD♥

Ne rimtai, kodėl ne? Man tai šiaip tokie dalykai ankščiau irgi nepatikdavo, bet kai sapną susapnavau, tai jau kas kita. :DD Nu kol kas nesu daugiau parašiusi, rytoj rašysiu, bet ačiū ir už tokius komentarus.

Svečias

Ne, nesuprask kitaip. Istorija puiki, tik man nelabai tokios patinka xD. Na, bet galiu skaityti...

***

Atsibudau. Buvo kita diena. Atsistojau ir pažiūrėjau į ant sienos kabantį sieninį laikrodį. Rodė 10.45. Nusprendžiau eiti pasivaikščioti. Pasiėmiau tašę ir užrakinau viešbučio kambarį. Nuėjau koridoriumi link laiptų. Nulipau laiptais ir išėjau į lauką. Švietė saulė, bet buvo gan vėsu. Aš vėl patraukiau link to namo.
Neilgai ėjus aš jį priėjau. Vėl nulipau į rūsį ir jis vėl suleido man tokių pačių švirkštų turinį. Bet šį kart jis liepė mokėti. 10$ už vieną švirkštą. Bet jis leido man nemokėti 40$, paėmė tik 30$. Šį kart pati išėjau į lauką ir patraukiau tolyn. Bet šį kartą pasukau link miško. Šiaip. Ten eidama sutikau kelias mergaites. Jos traukė link namelio. Supratau kodėl. Bet nesikalbėjau su jomis. Ėjau per mišką, kol nuo aukštos kalvos pamačiau, jog jos apačioje stovi tasai viešbutis. Lėtai nusileidau šlaitu ir nuėjau į viešbutį. Užlipau laiptais ir įėjau į kambarį. Įsijungiau televizorių ir perėjau visus 47 kanalus. Bet neradau nieko gero. Tuomet išėjau iš kambario ir nusileidau į apačioje esantį restoraną. Užsisakiau 2 karštus sumuštinius ir multivitaminų sultis. Sumuštiniai buvo be galo skanūs. Suvalgiau juos ir išgėriau sultis. Paprašiau sąskaitos. Padėjau 15$ ir nė nelaukusi grąžos išėjau į lauką. Jau buvo aptemę. Netrukus pradėjo lyti ir aš grįžau į vidų. Užlipau laiptais ir perėjusi koridorių įėjau į savo kambarį. Pažiūrėjau į piniginę. Iš viso buvau pasiėmusi 100$. Dabar liko tik 30$. Užteks dar vienai dienai narkotikams ir viskas. Už kambarį nebuvau susimokėjusi. Nes tiksliai nežinojau kada išeisiu iš jo. Nupėdinau žemyn prie registratūros ir paklausiau, ar negalėčiau gauti šiek tiek pinigų, jeigu sutvarkyčiau kelis kambarius. Jie sutiko.
Po kokios valandos buvau sutvarkiusi 3 kambarius ir jie man už tai davė 50$. Visgi geriau negu nieko. Tuomet sutvarkiau dar 2 kambarius ir jie man vis tiek davė vėl 50$. Aš nusprendžiau susimokėti iš karto už buvusią ir būsimą naktį. Padaviau visą savo uždirbtą sumą ir grįžau į savo kambarį. Palindau po dušu. Buvau pavargusi. Tuomet tik nusiavusi batus dribau į lovą ir užmigau.

Lauksiu komentarų! :)

Svečias

Nu gerai, norėjai kritikos, tai aš dabar tau snukį atvėpinsiu.

"Durna" Nedrįsk man matant naudoti šio žodžio literatūroje. Jis banalus ir nelabai lietuviškas >> Jau geriau koks "skystaprotis" arba "kvailas".
"Nesinorėjo namo, bet tuo pačiu ir norėjosi." Geriau jau būtum pakeitusi kokiu "Nesinorėjo namo, bet tuo pačiu ir troškau atsidurti savo kambaryje" ar kuom nors panašaus, ba dabar skamba lyg nonsensas.
"Man 17 metų. Po 3 mėnesių bus 18 ir aš nusipirksiu atskirą butą." Rašant skaičius geriausia paversti žodžiais. O ir tas butas iš oro paminėtas buvo.
"Berankovė žydra maikutė ir trumpas rožinis sijonas." Žodžiai maikutė ir rožinis NEEGZISTUOJA >>
"Buvau apsiavusi žydras kojines ir baltus su raudonais dryžiais sportbačius. " Vietoj "žydras" naudok "šviesiai mėlynas" arba "dangaus spalvos".
"Mokykla man įgriso. Nebenoriu jos lankyti." Šokinėji tarp laikų. Ne "nebenoriu", o "nebenorėjau".
"Netrukus priėjau namus, kuriuose gyvenau su mama ir tėčiu." Jau davei užuominą apie tai sakinyje apie butą, kartoti dar kartą nereikia skaitytojas ne peliasmegenis.
"Atsirakinau duris ir įėjau į namus. Užrakinau duris ir nupėdinau į virtuvę." Kartojasi žodis "durys" - nesklandu.
"Jam pašilus įsidėjau į lėkštę ir pasipjausčiusi svogūnų suvalgiau jį. Vėliau išploviau lėkštę ir nupėdinau į savo kambarį." Again. "lėkštė"
"Persirengiau vėl tais pačiais drabužiai" Daug geriau skambėtu "persirengiau vakarykščiais drabužiais".
"Pasiėmiau tašę" Tašė nelietuviškas žodis ._.
"Nusprendžiau neiti į mokyklą ir eiti pasivaikščioti. " Kartojasi "eiti" ir dar viename sakinyje. Būtinai pakeisk.
"Vis dėl to neėmiau tašės ir išbėgau į lauką." tašė >>
"Ilgai ėjau gatvės pakraščiu, kol priėjau užmiestį ir pradėjau eiti žole. Ėjau nuleidusi gatvę žemyn. " O čia tai išvis trys "eiti". Pjauna smegenys ._.
"vienur atsirado šaligatvis " Stebuklingas šaligatvis :/ Tengiu sakyti kaip tokius žodžių sakinius pakeisti, kad būtu prasminga D:
"Galiausiai priėjau namą. " Galėjai bent aprašyti kur tų jį ten radai, kaip jis atrodo.
"jeigu ką greitai spruksiu." Po "jeigu ką" reikia dėti brūkšnelį.
"Lėtai pradėjau eiti koridoriumi" Nu dar tokios sakinio sandaros nesu mačiusi O.o Keista, gal ir tinka. Nors vietoj "pradėjau eiti" būtu tikę ir "sėlinau" arba kitoks panašus žodis.
"kol pastebėjau laiptus, kurie vedė kažkur žemyn" Prieš "kurie" kablelio nereikėjo.
"atsargiai pradėjau jais lipti. Nulipusi pastebėjau kažkokį vyrą." kartojasi "lipti" ir tas "kažkokį" kaip iš čiūvo kalbos.
O toliau tai jau nieko nebesupratau, makalynė kažkokia. Bet, žmogau, niekas į delną narkotikų neleidžia, ba ten praktiškai neįmanoma rasti venų ar pataikyti į jas. Ir, lol, kažkokia ji nebuvo paveikta tų Narkotikų. Gi ji turėjo kvatoti, matyti ponius ir kitą panašų stuff'ą. Ir nuo vieno įsišvirkštimo nuo narkotikų priklausomais taptu nebent pirmokai. Reikia trijų - penkių kartų priklausomybei išugdyti.
Tai va, kaip 10-ei rašymo stilius tikrai puikus, bet nerašyk tokiomis temomis kurių nesi rimtai išstudijavusi :/

Aš aiškiai sakiau, rašau pagal savo sapną. T.T

Ir taip ir nesupratau, kas tau nepatiko su tuo butu. Ta mergaitė kol kas gyvena su tėvais, bet kai bus 18 nusipirks atskirą butą.

O su ta mokykla tai viskas ten normaliai.

Matau, kad tau nepatiko...

Emmmm man irgi tokia "Kūryba" Nepatinka :/

Svečias

Prie ko čia sapnas? Į visus mano išvardintus literatūrinius minusus pasiteisinimų nėra. Aš sapnuoju žibintus juodojoje skylėje, bet nepuolu gi aiškinti knygose, kad žibintai egzistuoja tik tamsiojoje materijoje. Tas pats ir apie Narkotikus, pasidomėk kaip ten viskas vyksta prieš kibdama į rašymą apie juos.
Tiesiog tas butas ne tame sakinyje užminėtas buvo.
Nenormaliai. Tu iš būtojo į esamąjį laiką peršokai. Suprantu, kad žmonės taip kalba šnekamojoje kalboje, bet rašytinėje tai nedovanojama klaida.
Patiko, nepatiko, aš išvis neturiu nuomonės. Tiesiog daviau kritikos ir parodžiau kaip kūrinį gali paversti geresniu. Bet žiū, tau kritika nelabai patenk :/

Aha. ;( Nu bet manau vis tiek toliau rašysiu. TIngiu editint. x)

Tingėjimas prie nieko tavęs neprives .

» Willo kuryba