Gintarės Kūryba

Vaiduokliai

Tęsinys...

TRRRRRRRRRRR! Nuskambėgo skambutis. Į klasę subėgo visi mokiniai. Po keletos akimirkų atėjo ir mokytoja. Šiandien turėjome mokytis toną. Nors visą tai beveik visa mūsų klasė jau žinojo seniai, tačiau vadovėlyje buvo tokia tema. Taigi, neverta net pasakoti, kas vyko šioje pamokoje, nupasakoti galima vienu žodžiu - NUOBODYBĖ! Beveik visa klasė nuobodžiavo. Aišku, visada yra tokių kvailių, kurie pirma kartą girdi apie tą toną. Tačiau aš tokia nesu. Tad man teko nuobodžiauti. Pamoka ėjo taip lėtai, kad galėjai pagalvoti, kad kas nors specialiai ilgina laiką, kad tik mes ilgiau ten būtume. Pagaliau baigėsi pamoka. Kitos pamokos irgi nebuvo labai įdomios. Taigi, grįžau namo, be jokių įspudžių. Tik staiga vėl pastebėjau tą antkapį su užrašu. Nusprendžiau, kad šiandien naktį keliausiu ten. Buvo labia smalsu kas ten yra. Taigi grįžusi namo, vos galėjau sulaukti nakties. Atsiguliau į lovą. Mama palinkėjo saldžių sapnų ir nuėjo miegoti. Aš buvau su drabužiais. Striukę apsivilkau truputi vėliau. Ką gali žinoti, gal ten bus daug šalčiau. O tada aš jau iš anksto pasiruošta virve išlipau iš kambario pro langą ir nubėgau ant tos kalvos. Pradėjau skaityti užrašą, kol man pavyko pereiti į kitą pasaulį. Apsidairiau. Nieko nebuvo. Keista, kur gi visi pasidėjo.
- PUOLAM!!! - staiga išgirdau už nugaros ir...

Laukiu Komentarų! :)

Dėja galiu pasakyti Boooooring...

Tau visada viskas nepatinka, vis niurzgi ir niurzgi.

Cia tai nuostabu Gintaryte! plojimai

Skaitei visus mano darbus ar tik Vaiduokliai? Beje, labai ačiū.

Gintaryte rašo:: Skaitei visus mano darbus ar tik Vaiduokliai? Beje, labai ačiū.

Aisku visus plojimai

Aišku. Dar kartą labai ačiū. :)

Nera uz ka Popkornai

lieeeeeeeeeeeeeeeeeeeeevai

Svečias

Man nepatinka, bet tai tik dėl mano amžiaus ir požiūrio.
Svarbiausia, jog tavo bendraamžiams yra gerai. Radau gan daug klaidų, bet nekibsiu, mat dešimtmetei tai visai puiku (: Na ką, sėkmės tobulėjant.

Svečias

Atleisk man už pernelyg didelį atvirumą , tačiau verčiau sakysiu tiesiai - nesamonė .
Nežinau , tiesiog nieko tavo rašiniuose neįžvelgiu ... ;/ Žinoma , jau vien amžiaus skirtumas , bet esu mačiusi nė vieną tavo bendramžį rašantį kiek ... em , įdomiau ...
Smagu , jog rašai , ir toliau kurk , tobulėk . Tai viso labo nereiškia jog nebegali kurti ...

Marijuxe12 rašo:: nesamonė
..

Marijuxe12, čia dar tik pradžia (Kalbu Apie Abudu Kūrinius), greitai veiksmas įsivažiuos į įdomesnius nuotykius, tik, kad laiko nelabai daug turiu kurti naujus skyrius. Bet artimiausia savaitę pasistengsiu dažniau įdedinėti naujus skyrius.

Svečias

Matau , tu tik mane tematai , Gintare : DD
Nuomonę reiškiu ne tik aš ...

Mačiau. Bet kad Vertigas nelabai moka ką daugiau pasakyti, a tai kaip man žinoti ką tobulinti, jei neprašo kas blogai. Na, o Cherry. komentarui nelabai yra ką atsakyti. ;D

Svečias

Yra . Nes ar šiaip , ar taip , mano nuomonė tikrai panaši į Laimos .

Gintare aš tau niurzgiu ? NE ...Jau sakai penktą kart ,kad įsivažiuosi ,bet nieko naujo...Ir povelnių jei tau nepatinka mano nuomonė tai gerai niekados nekomentuosiu....

Vaiduokliai

Tęsinys

- PUOLAM!!! - staiga išgirdau už nugaros ir pamačiau, kad į mane lekia būrys vaiduoklių. Iš tos baimės aš neįstengiau nė pajudėti, bet paskutinę akimirką man pavyko pajudėti ir aš pradėjau bėkti. Jie sklendė greitai, o aš buvau lyg sulėtintas filmas. Tarp manęs ir jų liko vos keli metrai ir aš netyčia užkliuvau už išsikišusios medžio šakos. Aišku dribau nosimi į žemę ir susitrenkiau nosį. Iš jos po truputi bėgo kraujas. O vaiduokliai mane prisivijo ir surakino specialiom grandinėm skirtom, kad žmonės negalėtų iš jų išsilaisvint[b]i. Jie tempė mane per žemę ir man skaudėdavo net nuo mažyčio akmenuko kuris įsiremdavo man į koją. Kadangi aš buvau su ilgoku sijonu tai kojos buvo plikos ir vienu metu aš įsibrėžiau su aštriu akmeniu į koją. Skaudėjo. Galiausiai kai jie mane nutempė iki didelio medžio jie pagaliau sustojo. Tada vienas vaiduoklis nusegė savo amuletą ir įdėjo jį į tam skirtą vietą ir vėl užsikabino sau ant kaklo. Medyje atsivėrė skylė ir jie nutempė mane ten. Laiptai vedė į labai gilius požemius. Galiausiai jie mane įtempė į nedidėlę kamerą ir užrakino duris.

***

Rytas. Supratau tai iš to, nes atsibudau. Aš buvau įpratus keltis rytais, taigi dabar turėjo būti rytas. Aišku, aš šimtą procentų nebuvau garantuota, bet buvau beveik įsitikinusi tuo. Atsibudau ir nebegalėjau užmigti. Aš buvau visiškoje nežinioje. Nežinojau ko jiems reikia iš manęs ir ką jie su manimi darys. Man bemąstant apie mano likimą aš išgirdau, kad kažkas rakina duris. Tada pamačiau įslenkant du vaiduoklius su nedidėlėm grandinių dalimis kurias prisegė prie manosios grandinės ir oru nuskraidino mane tolyn. Kaip aš supratau šie buvo geresni, jie mane skraidino, o anie vaiduokliai mane tempė, vilko. Šie vaiduokliai mane nutempė į didėlę salę ir atsargiai padėjo mane ant grindų. Grindys buvo gražios, bordinės spalvos, iš plytelių. Jos buvo blizgančios ir gražios. Per kelis metrus nuo manęs soste sėdėjo dar vienas vaiduoklis. Iš sosto supratau, kad tai tas vaiduoklis, kuris visus vaiduoklius valdė, buvo jų valdovas, tuo labiau man apie tokį vaiduoklį pasakojo ir tas vaiduoklis kurį aš sutikau per savo pirmąją kelionę į šį pasaulį. Jis metė žvilgsnį į mane ir prabilo:
- Kas tu ir ko atsibeldei čia?!
Aš nieko neatsakiau. Nenorėjau, tegul paklausia mandagiau.
Jis laukė kol aš atsakysiu. Nusprendžiau, kad atsakysiu, nenorėjau jo labai pykdyti.
- Lesli, atvykau čia nežinodama, kad čia yra toks pasaulis, - pasakiau beveik tiesą, nes nežinodama, kad toks pasaulis čia yra, tai pirma kelionė, o aš dabar čia jau antrą kartą.
- Ar žinai, kad čia tokiems kaip tu negalima?! - vėl sušuko jis.
- Nežinojau, - atsakiau aš.
Jis žiūrėjo į mane piktu žvilgsniu, o aš stengiausi atlaikyti jo žvilgsnį ir nepasirodyti silpna. Jis kažkodėl delsė, greičiausiai mąstė ką dar man pasakyti.
- Man nesvarbu, ar tu norėdama čia atvykai, ar ne, bet už tai turėsi atsakyti, - vėl tarė jis, bet nešaukdamas, ir aš nesupratau kodėl.
- Tai... - aš pradėjau sakinį ir nežinojau tęsti jį ar ne.
- Kas "tai"? - klausė ji.
- Na... ką turite galvoje sakydamas, kad aš turėsiu atsakyti už tai?
- Tu gausi bausmę pagal vaiduoklius įstatymus, - atsakė jis, - Išveskit ją iš čia, aš turiu svarbių reikalų.
Prie manęs vėl prisklendė du vaiduokliai ir tokiu pat būdu nuskraidino į kamerą. Ten jie mane užrakino ir netrukus aš užmigau.

Laukiu komentarų.

Nelabai man tie vaiduokliai

~.Cigaretė.~ rašo:: Nelabai man tie vaiduokliai

To me toooooo!!! Ką žinau

Mh ... silpnoka , Gintare . Rašydama bandyk naudoti daugiau sinonimų . Kaip pavyzdį galiu pasakyti apie žodį " vaiduokliai " . Kiek kartų jį panaudojai šiame tekste ? Ieškok kuo būtų galima jį pakeisti - kūrinys skaitysis daug sklandžiau .
Dėja , bet pačiame rašinyje [ ar kaip čia pasakius - knygoje ] neįžvelgiu logikos . Įvykiai neprikausto tavęs , todėl nepyk bet perskaičiau visą istoriją žvelgdama į tai blausiai .

Ką galiu pasakyti . Galiu pasakyti tik tiek , jog dešimtbalėje sistemoje šį tavo kūrinį vertinčiau 3 / 10 . Nepyk Gintare , tokia jau mano nuomonė .

Na, priimu ir tokią nuomonę. ;DDD Dažniausiai kuriu 1) kai neturiu ką veikti, 2) kai norisi kažką kurti, 3) kai susapnuoju kokį sapną bandau iš jo padaryti pasaką (Gamtos Deivė, nors ten dar neprasidėjo sapnas, nes noriu kaip įžangą padaryti. ;DD).

Padariau per kelias minutes su Paint programa, nes laiko nelabia turėjau, tai nelabai gražiai gavosi...

Ką žinau nelabai tekstas patiko :D Paieškok visokiuose dafontuose panašių teksstų

Nesupratau? Ta prasme šriftas nepatiko? Na, jei šriftas tai tiesiog pasitaikė šitas ir tiko, tingėjau per visus eiti ir ieškoti geresnio... Bet šiaip tai labai nesistengiau tai matau vieną klaidelę. Kairėje pusėje apačioje matosi dalelė baltos spalvos. Kadangi ši foto buvo laikraštyje, tai man dar reikėjo apkirpti, o kai kirpau tai gavosi, kad nepastebėjau, jog iki galo nenukirpau ir taip liko dalelė baltos laikraščio spalvos. ;D

» Willo kuryba