Knyga "Fantastiškas Penketas: šis bei tas, tas bei šis ir Obama"

Svečias

Bloga Laima. Paukščius valgo D:

Kur jūsų vegetarizmas? D: :D

Svečias

Aš paukštienos nyvalgau - šmeižtas D:

Svečias

*9 skyrius.*

Įsivaizduokime, kad aš sugalvojau skyriaus pavadinimą.
*Made in Bronislavas*

Nuo paukščio kritome žemyn ausimis. Buvau piktas ant prodiuserių.
-Ė nu, grybaš, aš gi nevalgau paukštienos.
-Ne laikas bambėjimui, MES KRENTAAAAAAAAM,- sustaugė kažkas iš likusio ketverto. Vėjas taip ūžė į ausis, kad tikrai negalėjau atskirti kieno gi tas balsas buvo.
-Mes krentame nuo paukščio 1 kilometro aukštyje, mūsų kojos tuoj pradės braižytis į aukštesnes pušis, o po apačia šviesmečių greičiu artėja BE-TO-NASSS. Ką darysime? - sušoko Algirdas. Marija jau norėjo traukti savo išmanųjį telefoną ir įsijungti facebook'o programėlę, tačiau tielefoną pasivogė skraidantis vėžlys (Gamta vis dar nebuvo įgavusi pusiausvyros po Gintarėjonos savaiminio susinaikinimo).
Tačiau ir žaibiškai artėjantis padraugavimas su kieta žeme mums buvo ne bėda - Vilius tuoj pat iš užanties išsitraukė savo lagaminą, o iš jo - fantistamobilį. Visi susėdome į jį ir nuskridome saulėlydžio link. Matyt, šį vaizdą stebėję iš apačios žmogiukai pagalvojo, kad atgyja drakonai.
-O dabar pagaliau skriejame į baltuosius rūmus,- Pasakė Prieglinas. Šiaip tai buvo ir savaime suvokiama, bet jugi Priegliaus žodis visada paskutinis.

Pagaliau nusileidome prie baltųjų rūmų. Mūsų pasitikti iškarto išbėgo tūkstantis tarnų. Netgi vieno kito nematėm per tą liokajų maišalynę.
-Kitą kartą susirišim virvėm, - nusprendė Prieglius.
Dėl asmenybės neatskleidimo sumetimų mums ant galvos buvo užmaukšlinti Norfos maišai ir mes buvome nuvesti rūmų vidun.
Aš grabaliojausi rankomis aplinkui. Buvau įsitikinęs, jog baltųjų rūmuose turi būti daug įdomių eksponatų, kuriuos privalau, kad ir nepažiūrėti, bet bent paliesti. Staiga užčiuopiau kažkokį kvadratinį daiktą.
-Oho, kas čia? - paklausiau.
-Čia - šiukšliadėžė,- sudundėjo vienas iš tarnų ir aš sumišęs suglaudžiau rankas šalia savęs. Daugiau nebesičiupinėjau.
Netrukus pasukome už kampo ir sustojome. Buvome prie Obamos kabineto.

10 skyrius.
Štai ir Jis

Prieglius

Ilgai keliavom tais niekad nesibaigančiais Baltųjų Rūmų koridoriais. Vedami su tais kvailais¹ norfos maišais negalėjom nieko pamatyt! Net paveikslų ant sienų²! Galiausiai sustojome, mums nuėmė tuos maišus nuo galvų ir pamatėm, kad stovim prie didžiulių ąžuolinių³durų.
- Atvykome, - pasakė, turbūt, vyriausiasis, senyvo amžiaus liokajus.

Prie mūsų prišoko pulkas grimerių. Kiekvieną uoliai nupudravo, sušukavo, žodžiu, parengė susitikimui su JAV Prezidentu⁴. Galiausiai pasišalinus visiems tarnams ir grimuotojams, tas pats (greičiausiai vyriausiasis) liokajus ryžtingai pabeldė į duris. Pasigirdus „Come in!“, senyvasis tarnas atidarė duris ir mandagiai praleido mūsų Penketuką.

Ir dabar įsivaizduokit kaip turėjome jaustis mes. Obamą visi įsivaizduoja kaip rimtą, piktą dėdulę, valdančią kone stipriausią pasaulio valstybę! Jis dieną naktį svarsto kaip ta valstybę padaryti dar stipresnę...

Ir štai mes pamatom apie penkiasdešimties metų juodaodį trumpai kirptą dėdulę, sėdintį erdvaus kambario viduryje, prie nedidelio apvalaus arbatinio stalelio, ant sofutės ir plaaačiai besišypsantį savo baltais dantimis. Visa aplinka buvo toookia neformali, kad tik to juoduko uniforma visą atmosferą darė truputį oficialia.

Visi penki stovėjom prieš slenkstį. Nustebę nė žingsnio žengti negalėjome. Tik liokajui nestipriai stumtelėjus link erdviojo kambario atsitokėjome. Linksmasis juodukas stojosi nuo sofos ir skubėjo pasitikti svečių. Pasirodo, jis ir buvo tas „piktasis dėdė“ Obama!

Šnekėjomės angliškai⁵. Pokalbis buvo labai neformalus. Net keista buvo⁶. Po gero pusvalandžio malonių pašnekesių apie orus Lietuvoje ir kitus dažniausius dalykus, norint palaikyti saloninį pokalbį, kai jau gėrėme trečią puodą skaaanios arbatėlės, pokalbis pasisuko link to, ko mes čia ir atsibeldėme - vagių.

___________________
¹Smirdančiais!² Neabejoju, kad jų Rūmuose turėtų būti daug.
³ Nežinau ar jos buvo iš ąžuolo. Gal jos buvo iš kokio bambuko. Tiesiog „ąžuolinės durys“ skamba didingai!
⁴ Žinau, turbūt skamba keistai, kad visus „sutvarko“ prieš susitikimus su Obama. Jei netikit, patys važiuokit į Baltuosius Rūmus ir pamatysit!
⁵Tikėjotės, kad Obama prabils lietuviškai? FAIL!
⁶Tas visas neformalus išmušė iš vėžių net mane - Patį Prieglių!

11 skyrius
~Auksinis tualetas , bei popieriaus skiautė~

*Vilius*

Kai sužinojome visą žinomą informaciją apie vagišius, liokajus mus nuvedė į Obamos miegamajį kambarį kur įvyko vagystė. Mes beveik visi* iškart pamatėm pirmąjį įkaltį. Tai buvo... vagies pamesta popieriaus skiautė . Iš toli matės, kad kažkas joje buvo paskrebenta. Liokajus pamatė , kad mes pastebėjom įkaltį ir atsinešė didžiulę dėže. Liokajus atidarė dėžę ir pradėjo traukti ... Pirštines ! Jis vis traukė ir traukė tas pirštines. Pasirodo liokajus mokėjo lietuvių kalbą ir pamatęs, kad mes žiūrim į jį išsprogusiom akimis paaiškino :
- Kiekvienas iš jūsų prieš pradėdami tyrinėti įkaltį turite apsimauti po 50 porų pištinių.
- Bet kam gi tiek daug ? - paklausė Algirdas vienintelis iš mūsų laikęs detektyvo kursus.
- Atsargumo sumetimais. - atsakė liokajus ir toliau pasilenkė traukti pirštinių. Po pusvalandžio liokajus pagaliau baigė traukti pirštines.
-PAGALIAU. - sušuko Algirdas ir skubiai pradėjo mautis pirštines. Visi kiti stovėjo suglumę. Prieglius netgi buvo užmigęs kol liokajus traukė pirštines. Bet Laima jį be vargo pažadino. Gerokai laiko praėjo kol visi kiti apsimovė pirštines. Beje, su tiek daug pirštinių buvo LABAI nepatogu. Algirdas atsisėdęs ant LABAI PATOGIOS Obamos lovos kažin ką skrebeno į savo užrašų knygutę. Aš priėjęs pasilenkiau ir paskaičiau kas užrašyta ant tos popieriaus skiautės. Popieriaus skiautelėje buvo užrašyta:
11825 ĮŽAMVAKBSP.
-Hmm. Ką tai galėtų reikšti... - sumurmėjo Laima. Visi buvome šiek tiek suglumę. Algirdas vis dar ten skrebeno į savo užrašų knygutę.
- PO GALAIS , ALGIRDAI , KĄ TU TEN TIEK RAŠAI ? - pratrūko Marija.
-Oj , atleiskit . Užsirašiau visą šitą tekstą nuo skiautelės ir paskui prisiminiau , kad šiandien dar neužpildžiau savo detektyvo dienoraščio.
- TU RAŠAI DIENORAŠTĮ ? - lyg susitarę visi sušuko choru. O liokajus stovėjo apstulbęs.
- Nesvarbu... - susigėdęs sumurmėjo Algirdas.
- Taigi , lyg ir viskas šiuose rūmuose ! - apsidžiaugęs sušuko Prieglius.
- Pala , pala... Tai jūs nebūsite Obamos sargybiniai ? - balsu pilnu nevilties paklausė liokajus. - Suprantate, labai sunku rasti TINKAMUS sargybinius . - nuliūdo rūmų liokajus.
- Na jau ne. Mes tiesiog labai mėgstame tirti visokius nusikaltimus ir įdomybes. Todėl čia ir atvykome :) Mes ne sargybiniai... - atsakė Prieglius - Mes viso labo kaip detektyvai. Aš... Aš net... AŠ NET NEŽINOČIAU KAIP LAIKYTI KIRVĮ.
- Aišku... Tuomet galite čiuožti iš rūmų.... - supykęs ir nuliūdęs kartu liokajus pareiškė. - Bet jei ... Jei apsigalvotumėte, jūs visada laukiami.
- Ačiū , už jūsų malonumą , - trešnišku veidu tarė Marija. Tuomet visi išpėdinome iš pilies. Pagaliau pamatėme visą kitą pilį. Ten netgi tualetas buvo karališkas** Kai įėjome į tualeto kambarį visi nustebome. Vidury kambario stovėjo auksinis tualetas , visas papuoštas deimantais ir kristalais. Trešnė Marija kuri labai norėjo į tualetą netgi pabijojo ant tokio sėstis. Dar netyčia išteps trešnėmis... Apsilankėme vonios kambaryje, kur viskas kaip ir tualete buvo paauksuota ir patraukėme tolyn. Toliau mūsų laukė svetainė. Ten stovėjo didelė sofutė ir prieš ją MILŽINIŠKAS televizorius. Prie jo buvo padėta visokie PlayStation 3 ir visokie kiti brūdai. O kai įėjome į virtuvę pamatėme didžiulį stalą, sidabrines spinteles (taip... Ne auksinės :\) ir 5 virėjas. Eidami iš virtuvės sutikome gražiasias tarnaites Chloe ir Kate. Jos mūms siūlėsi paviešėti rūmuose daugiau , pasiūlė atsigerti DAR arbatos, bet mes viso to atsisakėmė. Paviešėti atsisakėmė , nes buvome BAISIAI kuklūs , o arbatos jau buvome prisigėrę pas dėdulę Obamą. Dar šiuose rūmuose buvo DRABUŽIŲ kambarys . Mes gavome išskirtinę teisę ten apsilankyti. Jūs įsivaizduojate, galėjome paliesti PATIES Obamos drabužius. Visas drabužių kambarys buvo nusėtas vienodos spalvos , vienodo dydžio Obamos darbo kostiumais. Išėję iš Rūmų pamatėme rūmų sodininką Donjuano Le Baton kuris mums siūlėsi paragauti ką tik skintų braškių. Visi sutikome tik Marija pradėjo klauptis jam ant kelių ir maldavo :
- Ar trešnių turite ?
- Mi don't understand you , amigo. - atsakė jai sodininkas , bet tuo pačiu metu Marija pastebėjo ... OGI JI PASTEBĖJO...
JI PASTEBĖJO... Ji pastebėjo krūmą... ANT KURIO AUGO TREŠNĖS. Marija pribėgo prie jo ir pradėjo skabyti jas ir dėti į savo maišelį. Sodininkas buvo pasipiktinęs ir šaukė :
- DIS WAS FOR MY MOM'S BIRTHDAY CAKE YOU NOT AMIGO.
O Marija išėjo ramių ramiausia ir visi kiti nutipeno paskui ją.
- Manau, kad sodininkas kitą sykį taip šiltai kaip liokajus mūsų nesutiks... - susirūpinęs tarė Prieglius.
Šiek tiek pavažiavome mano SUPER DUPER PUPER MEGA GIGA OMEGA FANTASTIC BOOM mašinėle į atokesnį kaimą kur radome laisvą pievutę , ir ten įsikūrėme. Pasistatėme kelias palapines , dar Vilius iš kažkur parovė popierinę Dujinę varoma oru , tualetą ir šaldytuvą. Dar netoliese buvo ežeras, tai viskas buvo idealu. Pasitiesėme paklodę ir pradėjom Pik Nik'ą lyg ir užmiršę apie Baltuosius Rūmus ir popieriaus skiautelę Obamos miegamajame. Greit atėjo vakaras ir mes prisipūtę čiužinius, bei pasikloję miegmaišius sugulėm į palapines.

____________________

*Trešnė Marija šlamštė Trešnės ...
** O kogi tikėjotės ? ._.

# Įrėminta Marijos trešniška letena #
# Kažkas trešniško ir saldžių sapnų su PAMPERS ! #

Trešniokas neramiai rangėsi miegmaišyje . O TAIP . Kai kas įdomiau ( režisieriai priartina kamerą prie šios . Minutės tyla . Tačiau greitai Marija profiliu pasisuka į kamerą ir ... sumiauksi ( ? ) : OOOOOOOOOOOO
JI SAPNUOJA KOŠMARĄ !
Įsijungia sirenos , aplink palapinę laksto grimuotojų ir ( bla bla bla ) , komandos . Gaidint sirenų aidams Penketas miega kaip užmuštas . Kad nebūtų piktasis dėdė Obama pridėjęs ten kokių migdomūjų . O kas jį žino ? o.o
( Kameroje - kaip visada , didžiausiu didingumu , Marijos profilis . Šalia šios iš kairės pusės ramiai snaudžia Laima , iš dešiniosios - Vilius tingiai apsikabinęs Lady Gagos pagalvėlių kolekciją . Algirdas , rodės , stengėsi dalį šių pasisąvinti , tačiau mieguistumas , visgi , padarė savo . Prieglius ramiai tysojo ant grindų , mat Vilius nusprendęs jog šalia jo šiam neužteksę vietos . Ir visgi , ramusis nė nesipriešino . Tik palinksėjo galvą ir krito kaip negyvas .
Akimirka , ir garsų sirenų gausmą persmelkė Marijos riksmas .
- Na žinai , net černobylio sprogimas kiek geriau , - pripažino Algirdas , kuriam rodės po šio spektaklio išsisklaidė visi miegai . Šis tingiai pasirausęs iš kuprinės išsitraukė veidrodėlį . Grimuotojų brigada gerai pasidarbavo . Bet staiga šis pastebėjo kai ką keistą . Veikiau , neįprastą .
Ir pradėjo klykti nesavu balsu .
Kažką panašaus į AAAAAAAAAAAAA , gal QQQQQQQQQQQQQ , bet kieno , visgi , reikalas ( -.- )
Viršun lūpų grimuotojai ( nuo šiol Algirdo praminti ***** - mėginkit išifruoti pasinaudoję Gintariškuoju kalbos žodynu . Nuo šiol knygynuose tik už 5 kg. trešnių . TAI - TAVO ŠANSAS . * užleidžiama Calgon muzikėėėėėlėėė * ) buvo ( Marijos nuostabai ) išraitalioję nuostabiai VEŠLIUS ŪSIUKUS .
- Jie už tai dar atsiimmmss ... whahahahhaha .
- Gerai , tarkime . Naktį sapnavau kai ką keisto .
- Mh ? Nejaugi ? Ir ką gi ?
- Mačiau trešnę su PAMPERSAIS .
Algirdas nebeištvėrė .
- TU PAKĖLEI MANE ANT KOJŲ VIEN DĖL TO JOG PASAKYTUM , JOG SAPNUOSE MATEI TREŠNĘ SU PAMPERSAIS ?????!!!!!!! o.o
- Esmė tame , jog ją mačiau PERNELYG tikrovišką .
Ant žodžių - ir štai , prieš draugų palapinę , pro filmuotojų būrį prasibrovė ne kas kitas , o .... GIGANTĖ TREŠNĖ . TREŠNĖ SU PAMPERSAIS o.o

Svečias

Knyga tiesiog fantastiškaaaaaaa... Respektas

13 skyrius
Obama.

Visi buvo nustebę ir perbalę iš nuostabos. Kas gi galėjo pagalvoti - trešnė su pampersais! Še, kad nori! Laima pirmoji atsigavus nuo šio keisto vaizdo ir už nugaros išsitraukus bazūką šovė į gigantę trešnę. Visi nuo šūvio garso staiga atsipeikėjo ir Marija puolė į ašaras...
- Ką tu padarei, Laima?!?!?!!?!? - apsiverkusi ir sėlindama prie leisgyvės trešnės ištarė Marija.
- Tą ką ir turėjau. Ji būtų mus sukramsnojus tau nespėjus mirktelėti! - sako Laima.
- Hmm.. Ta Trešnė kažkokia keista.. - lyg kažką įtardamas pasakė Prieglius.
- IR KUO GI? Ji tik eilinė, vargša, saldi..mm..trešnė.. - pasipiktino Marija ir dar pridūrė, - matai! net sultys iš jos bėga! Iš tos vietos kur Laima pataikė su bazūka.Echhhh... Ji būtų buvus tokia sultinga!!!!!!!!
- Tai ne sultys! - nusistebėjęs pasakė Vilius ir keturiom, kaip koks šuo, priėjo prie jau beveik negyvos trešnės, - tuoj paragausiu... Fu! Taip ir žinojau! Čia tepalas! Arba alyva.. ta kuri yra pilama į automobilį!
- KĄĄĄĄĄĄ? - ištarė Prieglius, Laima, Algirdas bei Marija.
- Tep,- dabar ateikite visi prie šios trešnės ir padėkite ją man spardyti.
- Ū kuodėl? - abejodama paklausė Laima.
- TIESIOG DARYKIT TAI KĄ LIEPIU. - kaip koks vadas išrežė Vilius.
- Jeez. Nuo kada Vilius yra penketuko vadas??! - pasipūtęs pasakė Prieglius.

Visas penketukas spardė trešnę ir staiga... wow. Trešnė pradėjo leisti garsus kaip koks robotas ir pradėjo atsiverti, gal tiksliau pasakius - atsidaryti!?
Penketukas atsitraukė nuo beatsidarančios trešnės ir visi penketuko nariai kaip visuomet tokiose situacijose - sustingo. Trešnės viduje buvo ne kas kitas, o pats prezidentas Obama!
- Obama! What are you doing here?! - angliškai paklausė Prieglius.
- Yes, do you know where Lady Gaga lives? - paklausė Algirdas.
- Algirdai! Dabar nelaikas kalbėti apie kaką -.- - pasipiktinęs Algirdo klausimu atsakė Prieglius.
- Well... * atsidūsta * I have to tell you one secret.. - beviltiškai pasakė Obama.

Gerai, kad dabar ne mano eilė. o.o O tai nežinočiau ką rašyt!

Svečias

*14 skyrius.*

Aš Bronius, aš piktas.
*Made in Bronislavas*

-Aik tu peklan naktį peino lakt,- prabilau lietuviškai ir nusitempiau visus lauk (du už kojų, du už rankų),- mums ir tai nuo tų paslapčių bloga.
Bet ir taip aišku, kad Obama nuo mūsų neatstojo ir sekė mus iš paskos su savo moderniuoju mobiliu kaip koks šunytis dar kelias minutes kol galiausiai mes sustojome ir leidome Obamai pasireikšti.
-Fine. Show YOUR POWA, OBAMA!!!- sušoko Vilius.
Taigi, mes įsisteberiojome į Obamą ir pradėjome laukti ką gi jis tokio svarbaus pasakys. Obama tylėjo. Minutę, dvi. Tada vis dar tokioje pat tyloje pakėlė dešinę ranką virš savo galvos ir iš užgalvio pradėjau traukti užtrauktuką. Taigi, pasirodo kilmingoji "Obamos" išvaizda buvo tik kostiumas. O už jo slėpėsi neapibūdinamas padaras atrodantis lyg šešėlis su šešėliu ir ragais.
-Kieta grafika,- pasakė labai kietas Algirdas ant nosies užsimetęs super akinius su lazerių skleidimo funkcija.
-Kai kietumąąąą,-pridūrė Vilius.
-Nah amamam,- paantrino Marija naikindama trešnes.
Tik vienas Prieglius nepriėmė šio reginio kaip naujos krūtos grafikos šaudyklės ir priėjęs prie neatpažinto objekto pradėjo šniurinėtis su didinamuoju stiklu.
-Nuspręsta - daug sėdėti prie kompiuterio kenksminga išvaizdai,- konstatavo faktą ir paėjo kelis žingsnius atgal.
Galiausiai visi baigė klapsėti akytėmis ir pasipylė klausimai:
-Iš kokios tu planetos?
-Ar tau patinka tavo išvaizda?
-Ar Maximoje yra nuolaida kuprinėms?
Obama tik papurtė galvą ir pasikasė barzdelę (turėjo jis ir pastarąją). Mes nutilome.
-Džon, giv mi translašion,- sumurmėjo prezidentas savo liokajui kuris atsirado tiesiog iš oro.
Taigi, Džonas padavė Obamai vertėją ir mes išgirdome pastarojo gyvenimo istoriją....

15 skyrius.
Tikrasis Obama

Prieglius

Bet tik išvertus pirmąjį ateivio žodį¹, tas keistasis padaras vėl atitraukė užtrauką. Tą patį pakartojo dar kelis šimtus kartus... Žodžiu, visai kaip per Skubį Dū! Prieš mus pasikeitė šimtai pavidalų. Nuo žmogiškų (karvių, Grybauskaitės, omarų ir pomidorų) iki nežmogiškų (ateiviškų išvaizdų!). Stovėjo Penketas ir grožėjosi tuo reginiu. Galiausiai tas ateivis atitraukė paskutinį (!) užtrauktuką. Prieš mus stovėjo...

Na, kaip manote kas? Tas pats Obama? Bušas? Vašingtonas? Čekuolis? Čiagiavara? Prunskienė? Ne, nei vienas iš jų. Prieš mus stovėjo mielas vidutinio ūgio šviesiaplaukis berniukas. Abstulbę stovėjom ir visi keturi³ spoksojom į jį.
- Aaaa... Kas tu? - pirmasis susiprotėjau paklausti. Man visuomet tenka pirmojo ir paskutinio vaidmuo! Šetau kad nori!
- Chi, nepažįstat? - sukrizeno tas berniūkštis. Žvilgtelėjau į likusius keturis Fantastiškuosius. Visi, išskyrus trešnes ryjančią Mariją, nieko nesuprasdami dėbsojo į tą blondiną². Dar kokias dešimt minučių stoviniavom be žado, o tas šviesiaplaukis krizeno.
- Tai gal prisistatyk?! - suirzęs pasakė Vilius.
- Čia gi aš, Kipras!
- Tu???!!! - šuktelėjo Ketvertas⁴. Nepavyko darniai sušukti kaip choras. Reikės vėliau parepetuot. Šįsyk aš pirmasis sušukai, man išpaskos - Laima, o po geros minutėlės tą patį šuktelėjo ir Vilius su Algirdu.

Kipras toliau krizeno. Mes vis dar stovėjom be žado. Marija pagaliau pastebėjo Kiprą ir pajuto (pagaliau!) nuostabos pilną atmosferą.
- Eeee... Kas čia dabar? - paklausė ji. Žinoma, niekas jai neatsakė.

Nepamenu, kaip anksčiau atrodė Kipras. Sprendžiant iš kitų reakcijos, jis atrodė kitaip nei anksčiau.
- Tai gal baigsit žiopčiot kaip žuvys? - pasakė Kipras.
- Ko čia atsibeldei? - pagaliau (!) kas nors iš Penketo uždavė šį klausimą! Ta šaunuolė buvo Laima.
- Jums padėt. Juk norit sugaut Obamos vagis?

______________
¹ Tas žodis buvo „Bhdbsehgsdf“.² Ei! Nevarykit ant blondinų!³ Marija rijo trešnes...⁴ Marija Trešnė vis dar nesiteikė dalyvaut pokalbį.

15 skyrius ne dešimtas. :)

16 skyrius
Mirtis ir Algirdo detektyvo dienoraštis.

Vilius

Visi stovėjome be žado.
-T-t-t-tu gi miręs ! - išspaudė Marija šiaip ne taip.
- Aš ?! Miręs ?! Jūs juokingi - nusijuokė Kipras - manėt , kad aš taip lengvai mirčiau ?
- Taigi , kad manėm... - atsikirto Prieglius.
- Kovo 17 dieną... Vidurnaktį... Pusę mano trešniškos dalies surado mano ištikimasis tarnas Piktoji dvasia Jonė.
- TU DAR IR TARNŲ TURĖJAI ? - pertraukė Kiprą Algirdas.
- O kaipgi aš neturėčiau. Jonė mane surado... Ir pasiėmęs MOMENT klijų suklijavo mano dalelę su kitos trešnės dalele. Todėl aš ir esu toks pasikeitęs,- išsišiepia Kipras parodydamas savo dantis.
- TAI VAT KODĖL MES TAVĘS NEATPAŽINOM. TAVO DANTYS DABAR BLIZGA KAIP DEIMANTAI.- padarė išvadą Prieglius.
- Tai ar norit , kad padėčiau sugauti vagis ?
- Ne... Tu esi tamsi pragaro būtybė. - pasakiau jam.
- PALAUK. Duokime jam antrą šansą. - tarė Prieglius - Viskas ką turėsi padaryti tai atlikti testą. Pirmiausia : turėsi perplaukti krokodilų bei ryklių pilną ežerą kuris yra ten prie to namo - parodė Prieglius - ir likti gyvas. Tada kitame krante tavęs lauks Dinozauras Rex'as kurį turėsi nužudyti.
-DINOZAURAAAAAAAI !! GALĖSIU STEBĖTI TĄ UŽDUOTI ? - Suklykė Laima ne savu balsu - Bet... Kodėl žudyti ? - staigiai nuliūdo mūsų Laimutė prisiminusi pabaigą.
- Stebėt galėsi. Bet nieko daugiau . O trečioje užduotyje turėsi panert į ežero tamsybes ir ten išbūt 5 val. neišlindus į orą pakvėpuot , - baigė savo testą Prieglius.
- PUIKU !!! Galiu pradėt vygdyt dabar ?
- Na... - pradėjo Prieglius.
- GERAI, - atsakė Kipras ir nurūko prie ežero. Visas penketas susigaudę , kad Kipras pabėgo ežero link , nubėgo paskui. Kipras jau buvo perplaukęs ežerą, deja be vienos rankos liko. Vos iš lipo iš kart puolė dinozauras. Jis tik ŠMAKŠT kaip koks Reaktyvinis Ančiuvas atsisėdo ant Dinozauro , ir smeigė į jį savo peilį. Penketas pradėjo ploti. Tada baisusis Kipras nurūko atgal į ežerą panėrė ir tada laukėme 5 valandas. Belaukiant tas penkias nelemtas valandėles, Algirdas bandė susidegint. Prieglius šveitė savo batus kurie skelbė ,,AŠ VADAS !" , Laima dainavo Nyan Cat , Marija šlamštė trešnes (TAIP , IR VĖL) , o aš... aš slapčia skaitinėjau Algirdo dienoraštį. Dienoraštyje Algirdas rašė :
Mielas dienoraštį
Šiandien aš tirdamas nusikaltimą bandžiau susidegint. Ai ir be to, Vašingtone naktį sutikau labai gražią panelę.
-EI , ATIDUOK , - pamatė Algirdas , kad skaitinėju jo dienoraštį. Tada visi pamatėmė , kad ežere paviršium plaukioja Kipras užvertęs kojas.
-MWAHAHAHAHAHAHHA ,- piktai nusijuokė Laima - MŪSŲ VIRŠUS.
Tada Algirdas priskrido mano mašiniuku ir pasiėmęs Kipro peilį smeigė juo jam į širdį. Tuomet sugrįžome į Baltuosius Rūmus ir staigiai nuėjom apieškoti namų. Pačioj Obamo's drabužinės tolumoje radome skrynią po septyniais užraktais. Kadangi Algirdas turėjo visrakčio kopiją atrakino užraktus, atidarė skrynią ir ten pamatė... tikrąjį Obamą.

Obama , ūsai ir liūdnas išsiskyrimas su šiais .
# Marija TURN #

Vargšelis ( taip , jis atrodė tikrai ne Obamiškai ) buvo kone apraizgytas grandinių . Penketas neišgalėjo nieko padaryti - ateiviškosios formos ( Algirdas greitai sumetė jog prie viso šito prisidėjo kaip tik ŠIOS ) buvo sunkiausiais mechanizmais* suraizgę vargšelį .
- TRAUK , - šuktelėjo Algirdas nelaimingajam atkišęs savo snukutį ( Reikia pripažinti - bendaržygiai dar ilgai nesuprato ką jis ketinas daryti ) -.-
- How ? - pyktelėjo Obama . - with wherewith ? ( išversiu į žmogiškają kalbą : su kuo ? )
- WITH SOMETHING !, - išrėkė šiam Trešnė .
- Taip , Marija , tai LABAI logiška , - nukirto Algirdas .
Penketas dar ilgai spitrijo vienas į kitą , neišgalvodami ką bedaryti . Tik Algirdas staiga atkuto . Rodės , jam šovė įdėja ** .
- My .... m..y...mustache! - kažką vebleno šis .
- NĖ UŽ KĄ ! - riktelėjo Algrdui jo ketinimus permatęs Vilius . - Jie tau TAIP tinka ... ; /
- Bet mes turime jam padėti , - toliau vebleno Algirdas . - še , griebkis mano ūselių . Amžinatelsįįį ūsai ..... - nusiminęs tarstelėjo šis ir padėjo Obamai į šiuos įsikibti .
Vienas , ir Obama savo žvilgančia šypsena prisistatė prie draugijos .
( Tolimesni veiksmai nerodomi - jie pernelyg graudina )
( Atsiranda ryšis )
Štai . Penketas + Obama liūdnai susiramstę stovi prie antkapio . Viduryje šių - Algirdas , niūriai dėbsantis į pilką akmenį ( veikiau panašesnį į milžinišką trešnę ) , kuris skelbė :
# Čia ilsisi Algirdo ūsai . Ramybės jums , caciukai ; ***

* Tai tebuvo viso labo paprastos virvės -.-
** Skaudoka įdėja , argi ne ?

Bravo! Nežmoniškai, žiauriai lauksiu tęsinio. :)

LOL. :D Visai kitaip planavau tą vietą su Kipru. :D Jis turėjo rimtai mums padėt. :D Na, bet ką padarysi. Likimas viską pakeitė. : D

Algirdo ūsai? wtf :D

18 skyrius.
N-7.

Taigi visiems ramiai stovint staiga pasigirdo kažkokios tai aimanos. Penketukas ir Obama atsisuko atgal ir pamatė Kiprą! Jis buvo panašus į zombį!
- Nu jau grynai užkniso. Kada mes jo pogalais atsikratysim? Tai nugalim, tai atsiranda iš oro vėl, o dabar dar ir zombis po šimts Gintarėjonų sviestuotų į daubą numestų. - pasipiktino Laima.
- Mh. Pvritariu Laima. Mves turime kvuo greivčiau kvą nors sugalvoti kaip jo atsikratyti amvžiams. - pritarė čepsėdama Marija.
Kipras zombio pavidale jau buvo gan arti. Tik staiga Algirdui šovė įdėja, o gal tiksliau prisiminė?
- ŽINAU. Kad amžiams jo atsikratytumėme visų pirma reikia arba kardo arba peilio.
- Vo peilis, jau panaudotas, bet.. - pasakė Laima duodama peilį Algirdui.
- Gerai. Dabar reikia peilį įsmeigti į žemę. Priegliau - įsmeik.

* įsmeigia, paduoda atgal Algirdui *

- Geraaaaaaaaai. Dabar reikia peilį apspjauti viso penketuko narių seilėmis. Pradedam nuo Laimos.
- Kaka tu, kam reikia apspjauti? *o.O*
- Taip rašo detektyvų ir pasaulio gelbėtojų vadovėlyje, kurį visą laiką nešiojosi savo kišenėj.
Iš tiesų tas vadovėlis buvo toks mažas, kad net tilpo į kišenę. Na tai nesvarbu. Žodž visi apspjaudė tą peilį ir įdavė atgal Algirdui. Aišku Algirdas jau buvo apsimovęs pirštines gumines tam, kad neapsikrėstu ir šiaip higienos sumėtimais.
- Ok. Dabar kažkas iš mūsų, tik ne aš, turi pasiimti tą peilį ir bėgti link zombio šaukdamas " SUSIDEGINK " + įsmeigti peilį zombiui į minkštąją.
- Jeeez. Į minkštąją, kodėl ne širdin? Visas tradicijas laužai. *:| * - pasakė nepatenkinta Marija.
- Tiesiog darykit taip kaip liepiu. *;D*
- Na gerai.. Geriausiai žodį " Susidegink " ištaria Laima, taigi Laima - tau ir vėl patikimas didvyrės darbas.
- Nu gerai...
Algirdas Laimai įdavė dar vieną porą pirštinių ir dar įdavė svarbiausią dalyką - seiliuotą peilį arba kitaip vadinamą " Seiliątės Peilis ".
Vaizdas tikrai buvo įspūdingas, pabandykim viską sulėtint.
Kipras jau visai arti, Laima bėga link jo laužo šviesoje rėkdama " SUUUUUUUUUUUUUUSIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIDEEEEEEEEEEEEEGIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIINKKKKKK " maždaug kaip " THIS.IS. SPARTAAAAAAA! ". Ir kai Laima jau buvo taip arti ji prasiveržė kiprazombio priekin ir kapiakšt dūrė piktadariui į dubcę. Zombis-Kipras, kad surėkė, kad net varnos ir Marija iš trešnių medžio išlėkė.
Zombis Krito. Amžinybei.
Prieglius ir Vilius priėjo prie zombio, užsidėjo ant pečių ir šalia Maximos palaidojo.
Taip ir praėjo dar viena penketuko diena. Oh ir ką jie veikė po to kai palaidojo amžiną priešą? Na jie pradėjo dar daugiau kalbėtis su Obama ir nusipirko Estrella - du už vieno kainą. PARTY PACK.

xDD Bravo!

Svečias

Awesome xD

Imposible! Amerikoj nėra Estrella. Wait. Penketukas viską gali. :D

19 skyrius.
Žalia šviesa iš dangaus.
*Vilius*

Suvalgę Estrellos du pakelius , prisigėrę daug kolos numovėm į miegmaišius. Visi po sunkios dienos nespėjus , net 5 minutėm praeit , užmigome. Nusikelkime į Marijos sapną. Rugpjūčio 25 dienos naktį Marija kaip visada sapnavo trešnes dubenėlyje tik šios buvo ne raudonos , o... ŽALIOS ! Bet staiga iš už dubenėlio išlindo... TREŠNĖ SU PAMPERSAIS.
-AAAAAAAAAAAAAAAA. JI IR VĖL ČIAA. TREŠNĖ SU PAMPERSAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAIS ! -suklykė Marija.
-Hey , calm down , Marija - įpratęs prie kalbėjimo su Obama angliškai Prieglius ramino Mariją ta kalba.
-Tas košmaras... Jau antrą naktį jį sapnuoju... Tikiuosi jis nepasikartos...
- Whaaaaa, kas atsitiko ? - ražydamasis paklausė Algirdas .
- Žiū , jau devynios ryto. Keliames. - prasibudinęs prakalbau aš . Tiktai Laima vis dar miegojo. Suprantama. Juk dieną jai teko nukautuoti Kiprą. Bet ir Laima greitai prabudo ir KARATE judesiuku užsitikrino saugumą. Taigi visi atsikėlę nubėgome praustis į ežerą ir t.t. Tada nuėjome prie iš kažkur netoliese atsiradusio medinio stalo ir visi suvalgėm po dubenėlį dribsnių. Ir tada ... Iš dangaus pasklido žalia spalva. Visi pakėlėme galvas į dangų... ir ten pamatėme... SKRAIDANČIĄ LĖKŠTĘ. Staiga iš lėkštės pradėjo leistis būtybės visai kaip žmonės ,tiktai vilkinčios keistus, baltus apsiaustus ir jų oda buvo žalsva.
-Tai aišku... - sumurmėjo Algirdas ir išpūtė akis - TAI VA KĄ TAS KODAS POPIERIAUS SKIAUTELĖJE REIŠKIA. 11825 IŽAMVAKBSP reiškia 2011-08-25 Į žemę atskris mano valdomi ateiviai kurie bandys susprogdinti pasaulį !
- OHO ! ŠAUNUOLIS, ALGIRDAI - tarė Prieglius - Tai reiškia... Kad šie ateiviai yra robotai !!! - padarė išvadą Prieglius.
- Tik kas juos valdo ? - paklausė Trešnė Marija ir tuomet visi pažiūrėję į skraidančią lėkštę pamatėme ant jos viršaus permatomą žmogų su barzdele , kažką žaidžiantį su PlayStation 3 pulteliu tai buvo... Kipro tarnas... Piktoji Dvasia Jonė !
-EINA SAU. MAN JAU ATSIBODO VISI TIE KIPRO IR JO TARNŲ ŽUDYMAI ,- sušuko Algirdas ir vėl pasiėmęs tą apspjaudytą peilį (Jis buvo nenušluostytas) užsikeblerojo ant lėkštės viršaus kaip beždžionė ir Dvasiai nespėjus nei sureaguoti smeigė tą peilį jai į dubcę.
-CHA. IR TAI VISKAS ? - sušuko Trešnė Marija. Robotai-Ateiviai dabar stovėjo nuleidę galvas ir visai netekę ryšio. Algirdas patikrino Jonės džinsų kišenes tikėdamasis rasti žiedą, nes žinojo jog dvasios neturi nei namų , nei butų. BET ŽIEDO NERADO. Tai reiškia , kad vagis yra kažkas kitkas. Bet tai reiškia... KAD TAI TURI BŪTI PIKTOSIOS DVASIOS JONĖS DRAUGAS.

Gerai parašei :D

Awesom! :)

» Knyga
» Nauja Knyga!